Vaikai ir vanagai
Kitą kartą vaikai gyveno su vanagais ir mokėjo skraidyti. Sutupia ąžuolo šakose, praskečia rankas, atsispiria ir skrenda. O vienas berniukas buvo labai ėdrus, tai jį vadindavo Drimba. Atsitupia jis ant ąžuolo šakos, praskečia rankas, atsispiria ir drimba galva žemyn.
Vieni vaikai gabesni, skrisdavo iki raisto, kiti iki mėlynosios eglės, o Drimba krisdavo tiesiai po ąžuolu. Ir tuoj pat, susiradęs ką valgomą boružėlę, kirmėlę ar rūgštynės lapelį, kimšdavo sau į burną.
Greitai po medžiu nebeliko jokios žalumos, jokio vabalo, jokio kirmio ar musės vien tuščia plynė. Vanagai supyko, ąžuolas supyko, praskėtė šakas, sumosikavo ir išskrido su paukščiais kitur.
Rimantas Černiauskas